- stendinis šaudymas
- stendinis šaudymas statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Sporto šaka – šaudymas aikštėje (stende) iš lygiavamzdžio šautuvo smulkiais šratais į ore skrendančius dirbtinius (iki 11 cm skersmens) taikinius (lėkšteles). Šaudoma tranšėjinėje aikštėje (šaulys, stovėdamas vietoje, šaudo į lėkšteles, išmetamas specialiu įtaisu – svaidykle – iš tranšėjos) arba apskritoje aikštėje (šaulys, eidamas puslankiu, šaudo į lėkšteles, išmetamas iš būdelių, esančių puslankio galuose). Stendinis šaudymas (šaudymas į balandžius) atsirado viduramžiais Anglijoje. Lėkštelės pradėtos naudoti 1880 m. JAV. Į olimpinių žaidynių programą stendinis šaudymas įtrauktas nuo 1900 m. Pasaulio čempionatai rengiami nuo 1935 m. Pirmasis čempionatas įvyko 1926 m. Lietuvos stendinio šaudymo atstovė D. Gudzinevičiūtė 2000 m. Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse tapo olimpine čempione. atitikmenys: angl. clay target shooting vok. Wurftaubenschiessen, n rus. стендовая стрельба ryšiai: sinonimas – skrendančių taikinių šaudymas
Sporto terminų žodynas. T. 1. 2-asis patais. ir papild. leid.: Aiškinamasis žodynas. Angliški, vokiški, rusiški terminų atitikmenys. Būtiniausios žinios. 2002.